Virgilijus Gross

<- INŽINERIJOS MOKSLŲ MAGISTRAS -> Statinio statybos techninės priežiūros vadovas; Statinio statybos darbų vadovas; Statinio specialiųjų statybos darbų vadovas; Sąmatininkas; Statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorius.

+++ Naujienos ir senienos :-) +++

Naujienos


Grįžti į peržiūrą

2022-07-28

Ar privalomas statybos leidimas, norint įsirengti į žemę įleidžiamą sandėlį „kapsulę“?

Dar prieš keletą dešimtmečių statant nuosavą namą rūsys buvo neatsiejama požeminė namo dalis. Šiuolaikiniuose namuose tokios patalpos neretai nebeįrengiamos. Tačiau pastebima, kad žmonės vis dažniau domisi įkasamais rūsiais, vadinamais „kapsulėmis“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kuriais atvejais rūsio – „kapsulės“ įrengimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).



Primintina, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.



Statybos įstatyme pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

- laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;

- statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;

- statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose;

- statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.



Norint žinoti, ar objektas yra kilnojamasis daiktas, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į Civiliniame kodekse pateiktą nekilnojamojo daikto sąvokos apibrėžtį, kurioje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančią pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktui, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.

Visgi sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, svarbu įvertinti ir kitus požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybes jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt.

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio sąvokos apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

- objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

- turi laikančiąsias konstrukcijas;

- objektas sukurtas vykdant statybos darbus.

Taigi įkasta žemėje „kapsulė“ būtų laikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, jei ji atitiktų visas pirmiau paminėtas sąlygas.

Tačiau jei „kapsulė“ yra gaminys, atitinkantis kilnojamojo daikto sąvoką (apibrėžtą Civiliniame kodekse), kuris neturi laikančiųjų konstrukcijų ir jį įrengiant po žeme neatliekami jokie statybos darbai, tokios „kapsulės“ įrengimui netaikomas nei Statybos įstatymas, nei statybos techniniai reglamentai.



Nustačius, kad statoma „kapsulė“ (rūsys su sandėliuku) atitinka statinio (pastato) požymius, tokio statinio kategorija nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017). Šio reglamento 2 lentelės 2 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingajam statiniui, jei jo plotas būtų iki 50 kv. m, o didžiausias aukštis – iki 5 m.

Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ bei Statybos įstatymu, statant tokį I grupės nesudėtingąjį statinį, SLD privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (išskyrus, kai statytojas yra statybą leidžiantį dokumentą išduodantis viešojo administravimo subjektas ir kurortas nepatenka į kitas šiame papunktyje nurodytas teritorijas), Kuršių nerijoje (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Statant tokį statinį arčiau kaip 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi.



Grįžti į peržiūrą




Parašykite
Paskambinkite